Kūrybinis maršrutas · lauko tyrimas

Visas maršruto žemėlapis

J. Basanavičiaus gatvė (buvusi Didžioji Pohulianka), Vilnius

Senas telefono ragelis suriša šešis skambučius, nutįsusius per gatvę — nuo miesto vartų, pro kuriuos kažkada įžengė Napoleonas, iki koplyčios, kurioje keliautojai melsdavosi prieš tolimą kelią. Kiekvienoje stotelėje skambutis iš praeities nutrūksta pačiame įdomiausiame taške. Kad ryšys atsistatytų, reikia atlikti trumpą užduotį — būtent toje vietoje. Už kiekvieną atstatytą ryšį šeima gauna to personažo kolekcinę kortelę.

• 6 stotelės
• ≈ 1,15 km
• ≈ 35–45 min
• Šeimoms, nuo 13 m.

Maršruto stotelės

1. 01

   Trakų vartai

   Trakų, Pylimo ir J. Basanavičiaus g. sankirta

   Suskaičiuok kryptis

   „…pro šiuos vartus ką tik pravažiavo… palauk, kas čia? Ryš—“

   Čia, prie dabartinės gatvių sankirtos, stovėjo strateginiai miesto vartai, iš kurių vedė kelias į Gardiną, Trakus, Kauną ir Varšuvą. 1812 m., atėjęs nuo Trakų pusės, būtent pro juos į Vilnių įžengė Napoleonas. Patys vartai neišliko — jų vietoje dabar paprasčiausiai miesto gatvės ir pastatai, bet ši sankryža tebėra ta pati vieta, kur miestas kadaise baigdavosi ir prasidėdavo platus pasaulis. XVI a. pastatyta Vilniaus gynybinė siena turėjo iš viso dešimt tokių vartų — pro juos buvo renkami muitai už įvežamas prekes ir tikrinami atvykėliai. Miestui augant siena prarado gynybinę reikšmę ir tapo per brangi prižiūrėti, tad dauguma vartų, tarp jų ir Trakų, ilgainiui buvo nugriauti. Nepaliesti iki šiol išliko tik Aušros vartai.

   Užduotis: suskaičiuokite, į kiek skirtingų pusių veda gatvės nuo šios sankryžos — tiek krypčių kadaise saugojo šie vartai.

2. ≈ 90 m · ≈ 1 min pėsčiomis
3. 02

   Buvę Bunimovičiaus rūmai

   J. Basanavičiaus g. 5 · dabar Kultūros ministerija

   Rask detalę fasade

   „…mano šokolado receptas… privalau jį perduoti, kol dar turiu laiko—“

   1900–1901 m. bankininkas ir filantropas Izraelis Bunimovičius pasistatė šiuos prabangius rūmus su vitražais ir lipdiniais; su sūnumi Tobiju jis valdė šokolado fabriką „Viktorija“. Beveik 40 metų jis asmeniškai finansavo žydų prieglaudą, rėmė žydų ligoninę, buvo vienas iš Vilniaus rinkikų, dalyvavusių renkant pirmosios Rusijos Dūmos narius. Šeimą ištiko tragedija — dalis sūnų žuvo Holokausto metu. 1940 m. pastatą perėmė sovietų valdžia: ministras įsikūrė tiesiai Bunimovičiaus asmeniniame kabinete, kuriame Kultūros ministerija dirba iki šiol. Rūmus suprojektavo architektas Konstantinas Korojedovas — jų fasadą puošia prabangūs lipdiniai, o interjerą kadaise dekoravo spalvingos lubos ir įmantrūs šviestuvai. Per dešimtmečius pastatas spėjo būti ir nuomojamais butais, ir labdaros komitetų būstine, ir net radijo stotimi bei muziejumi, o 1971 m. buvo kapitaliai atnaujintas.

   Užduotis: suskaičiuokite, kiek skirtingų langų ar puošybos elementų formų matote fasade.

4. ≈ 110 m · ≈ 1–2 min pėsčiomis
5. 03

   Pohuliankos teatras

   J. Basanavičiaus g. 13 · dabar Vilniaus rusų dramos teatras

   Suskaičiuok kolonas

   „…repeticija, prašau tylos… liko vienas sakinys, svarbiausias—“

   1912–1913 m. pastatytas kaip pirmasis Lietuvoje specialiai teatrui suprojektuotas pastatas (istorinio eklektizmo ir art nouveau derinys). 1917 m. rugsėjo 18–22 d. čia vyko Vilniaus konferencija, numačiusi nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą ir įkūrusi Lietuvos Tarybą — pamatas, ant kurio 1918 m. vasario 16 d. iškilo Nepriklausomybės aktas. Teatrą suprojektavo architektai Vaclovas Michnevičius ir Aleksandras Parčevskis, o duris publikai atvėrė 1913 m. spalio 12 d. Per daugiau nei šimtą metų scenoje keitėsi ir vardai: čia veikė garsioji lenkų trupė „Reduta“, 1948–1974 m. šeimininkavo Operos ir baleto teatras, vėliau — Dramos teatras, o nuo 1986 m. čia įsikūrė Rusų dramos teatro trupė.

   Užduotis: suskaičiuokite, kiek kolonų matote teatro portike prie įėjimo.

6. ≈ 90 m · ≈ 1 min pėsčiomis
7. 04

   Romain Gary namas

   J. Basanavičiaus g. 18 · paminklas prie Mindaugo g.

   Sudėliok seką

   „…sliekas, sraigė… palauk, kokia buvo tvarka?—“

   1919–1925 m. čia, tuometinėje Didžiosios Pohuliankos g. 16, augo būsimas rašytojas Romain Gary (tikr. Roman Kacew). Netoli namo, ties J. Basanavičiaus ir Mindaugo g. sankirta, 2006–2007 m. pastatytas jam skirtas paminklas (skulpt. Romas Kvintas). Norėdamas pranokti varžovą Janą ir sužavėti kaimynę Valentiną, jis ryžosi neįprastam iššūkiui — suvalgyti sliekus, drugelius, kilogramą vyšnių su kauliukais, pelę, sraiges su kiautais ir galiausiai kaliošą. Po šio išbandymo atsidūrė ligoninėje. Kuo tai baigėsi, pasakoja jo romanas „Aušros pažadas“ (XI skyrius). Su vaikystės namais Gary siejo tik mama — ji vertėsi siūdama skrybėles ir sukneles savo salone „Maison Nouvelle“. Vėliau jis studijavo teisę Paryžiuje, per karą tapo prancūzų karo lakūnu, dirbo diplomatu ir filmų režisieriumi, o nuo 1962 m. atsidėjo vien rašymui. Skulptūra Mindaugo ir Basanavičiaus gatvių sankirtoje vaizduoja aukštyn žvelgiantį berniuką — būtent taip mama prašydavo jo pasukti galvą į jos langą, kad galėtų pasigrožėti sūnaus akimis.

   Užduotis: sudėliokite objektų korteles ta tvarka, kuria Gary juos valgė — teisinga seka atskleis, kas nutiko po to.

8. ≈ 500 m · ≈ 6–7 min pėsčiomis
9. 05

   Smuklė „Hulanka“

   J. Basanavičiaus g. 53

   Pajusk vietą

   „…sode, po medžiu… ateik, kol dar šilta—“

   Pirmą kartą paminėta 1786 m. — vieta, kur vilniečiai leisdavo laisvalaikį: vasarą pavėsyje sode, žiemą stebėdami apsnigtus medžius pro langą. Apie 1805 m. sklypą valdė Meržejevskis; pats statinys sudegė 1812 m. ir smuklė greičiausiai nebeatsikūrė. Nuo šio pavadinimo kai kas kildina ir pačios gatvės senąjį vardą — Pohulianka (nuo lenkų „hulać“ / rusų „гулять“ — pasivaikščioti, linksmintis). Smuklės vietoje XIX a. pabaigoje jau stovėjo gyvenamieji namai. Bet vardas prigijo visam kraštovaizdžiui — vakarinis Vilniaus priemiestis dar ilgai buvo vadinamas Didžiąja ir Mažąja Pohulianka.

   Užduotis: užmerkę akis įsivaizduokite — koks kvapas sklistų iš senosios smuklės sodo šį rudenį?

10. ≈ 350 m · ≈ 4–5 min pėsčiomis
11. 06

    Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia

    S. Konarskio ir Jovaro g. sankryža

    Palaiminimas kelionei

    „…ilgas kelias laukia… prieš išvykstant, reikia—“

    Pirminė medinė koplyčia čia pastatyta 1501 m., prie senųjų Vilniaus miesto ribų, vėliau pakeista mūrine — keliautojai sustodavo pasimelsti prieš ilgą kelią iš Vilniaus, o šventasis laikomas kelionių globėju. Dabartinė statula sukurta 1901 m.: dešinėje rankoje Hiacintas laiko monstranciją, kairėje — Švč. Mergelės su kūdikiu statulėlę. 2016 m. čia įrengtos bronzinės Gailestingumo durys. Pirmąją koplyčią pastatė dominikonų vienuoliai. Šv. Hiacintas buvo vienas pirmųjų šv. Dominyko mokinių, misionieriavęs Rusijoje, Prūsijoje ir Lenkijoje — manoma, kad 1231 m. jis lankėsi ir Lietuvoje. 1594 m. jis buvo paskelbtas šventuoju, o 1686 m. — vienu iš Lietuvos globėjų.

    Užduotis: prieš pažiūrėdami atspėkite — kurioje rankoje šventasis laiko monstranciją?

Schema iliustratyvi ir ne tiksliu masteliu — atstumai bei laikas apytiksliai, skaičiuojant įprastu šeimos žingsniu. Tiksliam maršrutui vietoje naudokitės nuoroda žemiau.